- čiauškalas
- čiaũškalas sm. (3b) 1. ėdimas, valgymas čiauškiant, čiaukšnojant: Tavo ir valgymas kaip tik kiaulės čiaũškalas Kair. 2. kas iščiaukšta, iščiauškos: Kas liko nuo stalo, bus čiaũškalas J. 3. plepalas, niekai: Ano čiaũškalo nėkas neklauso Slnt. Ne mergytė, bet paukščiukas, – pagalvojo Baltaragis, neatsiklausydamas jos linksmų čiauškalų K.Bor. 4. scom. žr. čiauškalius: Ot koks čiaũškalas! čiauška ir čiauška Skr. Nustok tu, čiauškale, jau ma[n] ausis skauda! Ss. Ta mergiščia baisi čiaũškalas Gs. Paskirtam laikui praėjus, gimdavo laimingajam tėvui čiauškalas (vaikas) LzP. Ką tas mano čiauškalẽlis čia čiauška Krš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
